Paruošė Dovilė Rūkaitė
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui – tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Paisdomėkime šio kultinio patiekalo istorija.
Gefilte fiš – farširuota žuvis pagal litvakų tradiciją. Vieniems – gardumynas, kitiems – kažkas tokio bjauraus, kad net pagalvoti sunku. Bet šiaip ar taip, dauguma tikrai įtrauktų jį į populiariausių Aškenazių virtuvės patiekalų sąrašą. Ir ne veltui – juk Rytų Europos žydai jį valgo jau šimtus metų.
Juokingiausia, kad gefilte fiš iš pradžių net nebuvo žydiškas patiekalas! Pirmą kartą apie „įdarytą lydeką“ užsiminta prieš 700 metų, ne žydų vokiškoje kulinarijos knygoje. Ten virta ir sutrinta žuvis būdavo pagardinama žolelėmis bei sėklomis, vėl sudedama į tą pačią žuvies odą ir kepama. Tai buvo mėgstamas katalikų patiekalas per gavėnią, kai negalima valgyti mėsos.
Viduramžiais tas katalikiškas patiekalas atkeliavo į žydų virtuves ir tapo žinomas kaip gefilte fiš (įdaryta žuvis). Rabiniams žuvis atrodė puikus patiekalas pradėti šabą ar šventinę vakarienę, nes ji simbolizuoja Mesijo atėjimą ir vaisingumą. Be to, Vokietijos ir Rytų Europos žydų bendruomenės lengvai galėjo gauti šviežios, saldžios žuvies, kurią sumaldavo šiam patiekalui. Aplinkui netrūko žuvingų upių ir ežerų.