2025 m. balandžio 10 d. 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia Jus į susitikimą su kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorike Margarita Matulyte. Šiuo išskirtiniu renginiu pradėsime kovo 26 d. atidarytos Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Atokvėpio formos“ lydimųjų renginių ciklą.
Mieli bendruomenės nariai,
švieži Pesacho macai visų norinčių jau laukia Lietuvos žydų bendruomenėje. Turime mažesnių (450 g) ir didesnių (1 kg) dėžučių.
Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė (Pylimo g. 4, Vilnius).
Laikas: Darbo dienomis nuo nuo 10 iki 18 val.
Iki susitikimo!
Džiaugiamės galėdami jums pristatyti NAUJĄ Nataljos Cheifec paskaitą, sukurtą pagal Vilniaus Gaono knygą „Even šlema“ („Tobulas matas“).
Susitinkame šį ketvirtadienį, balandžio 3 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Paruošė Dovilė Rūkaitė
Artėja Pesach ir šeimininkės ruošiasi sederiui – tradicinei vakarienei ant kurios stalo būtinai puikuosis gefilte fiš. Paisdomėkime šio kultinio patiekalo istorija.
Gefilte fiš – farširuota žuvis pagal litvakų tradiciją. Vieniems – gardumynas, kitiems – kažkas tokio bjauraus, kad net pagalvoti sunku. Bet šiaip ar taip, dauguma tikrai įtrauktų jį į populiariausių Aškenazių virtuvės patiekalų sąrašą. Ir ne veltui – juk Rytų Europos žydai jį valgo jau šimtus metų.
Juokingiausia, kad gefilte fiš iš pradžių net nebuvo žydiškas patiekalas! Pirmą kartą apie „įdarytą lydeką“ užsiminta prieš 700 metų, ne žydų vokiškoje kulinarijos knygoje. Ten virta ir sutrinta žuvis būdavo pagardinama žolelėmis bei sėklomis, vėl sudedama į tą pačią žuvies odą ir kepama. Tai buvo mėgstamas katalikų patiekalas per gavėnią, kai negalima valgyti mėsos.
Viduramžiais tas katalikiškas patiekalas atkeliavo į žydų virtuves ir tapo žinomas kaip gefilte fiš (įdaryta žuvis). Rabiniams žuvis atrodė puikus patiekalas pradėti šabą ar šventinę vakarienę, nes ji simbolizuoja Mesijo atėjimą ir vaisingumą. Be to, Vokietijos ir Rytų Europos žydų bendruomenės lengvai galėjo gauti šviežios, saldžios žuvies, kurią sumaldavo šiam patiekalui. Aplinkui netrūko žuvingų upių ir ežerų.
Kovą šiauliečiai turėjo ne vieną progą susirinkti ir jaukiai atšvęsti svarbiausias šventes bei paminėti svarbius žmones.
Pasitikdami Šabatą norime pasidžiaugti nuostabiu įvykiu, kuris vakar nušvietė bendruomenę. Jau ne pirmus metus po mūsų stogu vyksta visiems žydams ir jų draugams ypatinga šventė – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija septintojų Bar / Bat micva.
Valstybės įvaizdis yra svarbus veiksnys, padedantis užtikrinti šalies dalyvavimą ir įtaką tarptautinėje erdvėje. Tai ypač aktualu tokioms valstybėms, kurių galimybės įtvirtinti savo suverenitetą (ir reputaciją) buvo apribotos objektyvių ir subjektyvių faktorių. Lietuva ir jos visuomenė išgyveno keletą jos egzistencijai grasinusių režimų – Romanovų imperijos valdymą, sovietinę bei nacistinę okupacijas. Todėl tiek 1918–1922 m. kuriant valstybę, tiek atkuriant nepriklausomybę 1990 m., ir siekiant įgyvendinti nemažiau sudėtingą uždavinį, t. y. sulaukti tarptautinio valstybės pripažinimo, susidurta su valstybės įvaizdžio problema.
Šią savaitę bendruomenę aplankė iš užsienio senelių šaknų atvykęs ieškoti Alexanderis Phibbsas.
Viena žymiausių Lietuvoje žydų tradicijų žinovių, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, kovo 27 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į paskaitą – koncertą „Klezmerių muzika: nuo ištakų iki šiandienos“. Renginį veda Vokietijoje gyvenantis profesorius Igoris (Itzikas) Epsteinas.
Kovo 15-oji Lietuvoje minima kaip Žydų gelbėtojų diena. Ši diena skirta pagerbti žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis, kad išgelbėtų žydus nuo Holokausto.
Gerbiamas Moisejau,
Nuoširdžiai sveikiname Jus garbingo 75-mečio proga!
Jūsų atsidavimas ir ilgametis darbas puoselėjant Švenčionių žydų bendruomenės kultūrą bei istoriją yra neįkainojamas indėlis į mūsų bendrą paveldą, o pastangos vienyti žmones ir skleisti tarpusavio supratimą įkvepia naujiems iššūkiams.
Linkime Jums stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos ir džiaugsmo kasdienybėje. Tegul Jus lydi pagarba, šiluma ir gražūs gyvenimo momentai!
Mazel Tov! Bis 120!
Faina Kukliansky,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Liūdėdami pranešame, kad vakar, kovo 19-ąją, mirė ilgametė mūsų bendruomenės ir Saulo Kagano Gerovės centro narė, ilgaamžė Polina Sokolskaja (1923 – 2025).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky reiškia nuoširdžią užuojautą velionės anūkei Renatai ir visiems artimiesiems.
2022 m. Seimo narės Paulės Kuzmickienės iniciatyva mūsų šalies atmintinų dienų sąrašas buvo papildytas Lietuvos žydų gelbėtojų diena, kurią Kauno žydų bendruomenės nariai, būrys istorijai neabejingų miestiečių ir gidė Marija Oniščimk paminėjo ekskursijoje, skirtoje žydų gelbėjimui Kauno centre.
Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė tradiciškai ir vėl susirinko kartu pasidžiaugti linksmiausia žydų metų švente.
Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėsi visą pasaulį! Tai, sakinys, kuris aprašo šiuos žmones… Jau treti metai, kai Lietuva pažymį kovo 15 dieną, kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.
Viena žymiausių Lietuvoje žydų tradicijų žinovių, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, kovo 20 d., 17:30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje.
2025 m. kovo 12-13 d. vyko antrasis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ susitikimas. Palangos žydų bendruomenė kartu su jaunuoliais iš Palangos senosios gimnazijos: Žemyna Piktužyte, Ugne Vaitkute, Jokūbu Tamuliu, Eva Kniukštaite, Juozu Nemuniu, Ieva Andrijauskaite ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos gimnazistai susitiko kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje. Pirmasis susitikimas dar sausį vyko Palangoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Šį kartą Vilniuje dvi dienas trukusioje patyriminėje kelionėje tęsėme pažintis ir istorinės atminties tyrinėjimus apie romų ir žydų bendruomenių kultūrą bei tradicijas.
2025m. kovo 14 d. Panevėžio m. kraštotyros muziejuje vyko renginys-konferencija skirta Lietuvos žydų gelbėtojų dienai atminti.
